W&T USA Part 2 (DAY 68)

Taigi žadėjau jau ilgai ir manau pats metas parašyti tęsinį savo pasakojimo apie kelionę į JAV. Pirma dalis čia.

....beldžiamės į duris ir laukiam tikėdamiesi, kad pataikėme į reikiamą namą. Laukiam kelias minutes ir jau pradedame po truputį panikuoti, nes kol kas niekas neatidaro, o stovime nepažįstamame mieste, vidury nakties, be jokios įmanomos susisiekimo priemonės ir jei nepataikėme, neįsivaizduojame ką reikės daryti.

Truputį priešistorė, su kuo ir kaip mes turėjome gyventi. Taigi dar būnant Lietuvoje mano draugei, su kuria kartu turėjom važiuoti, nepažįstama mergina parašė ilgą elektroninį laišką, apie tai, kad ji jau antrus metus važiuoja dirbti į tą patį miestelį ir į tuos pačius atrakcionus kur ir mes, ir ji paprašė mūsų būsimo darbdavio visų ten dirbsiančių lietuvių elektroninių adresų ir ji teigė bandanti suorganizuoti kur mes galėtume gyventi, nes praeitais metais kai ji dirbo, jai teko gyventi agentūros, kuri tvarkė visus kelionės į JAV reikalus pasiūlytame name ir jai ten labai nepatiko. Žodžiu, iš pradžių viskas atrodė kaip ir normalu - ji ieško žmonių, norinčių su ja kartu nuomotis namą, kad būtų visiems pigiau. Bet galiausiai pasirodė, kad ji pati ten net nežada gyventi, ji planavo nuomotis kitą, mažesnį namą, pas tą patį šeimininką, bet ne su mumis. O mus (septynis kitus lietuvius) tiesiog norėjo suorganizuoti gyventi tiesiog iš geros valios, kad nereikėtų apsistoti pas agentūros siūlomus šeimininkus. Aišku, mes būdami įtarūs žmonės labai abejojome viso reikalo skaidrumu, bet galiausiai supratome, kad nieko neprarandame, nes iš anksto sumokėti niekam nieko neturim ir jei labai nepatiks tas namas, galėsim išeiti. Tad susisiekėme su namo šeimininku ir su kitais trim lietuviais (pora ir vienas vaikinas), kurie su mum panoro gyvent ir atrodo viską sutarėme. Name buvo keturi kambariai, tad viskas atrodė tinkama. Taigi ta pora, turėjo būti atvažiavę savaite anksčiau, o vaikinas tą pačią dieną kaip ir mes, tik ankstesniu laiku. Tad jie jau turėjo būti namie.

Ir galiausiai pastebėjome, kad name užsidegė šviesa ir pagaliau duris atidarė užsimiegojęs (saulėje perdegęs :)) vaikinas - mūsų naujasis kambariokas. Pasirodė labai draugiškas, nors ir pažadinome vidury nakties. Mūsų pirmi žvilgsniai bėgiojo po visą namą, bandėme susidaryti pirmą įspūdį. Ir galiu pasakyti, kad pirmas įspūdis buvo nelabai koks :). Gal dėl to, kad buvom pavargę ir tikėjomės kažko tokio, nebuvome labai patenkinti savo būsima gyvenamąja vieta. Galiausiai jis mums parodė mūsų kambarius, aišku jie trise jau buvo užėmę geriausius du kambarius apačioje, bet galiausiai mūsų kambariai vėliau turėjo didesnį pranašumą. Bet pirmas įspūdis vėlgi nelabai nudžiugino, mes netgi svarstėme, kad galbūt kitą rytą eisime ieškoti kitos gyvenamosios vietos, bet visgi nuovargis padarė savo, užmigome, o rytas už vakarą jau buvo protingesnis :). Tad ryte atsikėlus viskas, bent jau man, atrodė geriau, nes:

1) Mes keturiese turėjome savo antrą aukštą, esame pažįstami jau labai seniai ir vistiek maloniau kai šalia gyvena artimesni žmonės;

2) Internetas buvo tik pas mus, nes jį geriausiai gaudė tik antrame aukšte;

3)Daug vėliau, kai prasidėjo ilgesni pasisėdėjimai, ramiai galėjau nueiti miegot į savo kambarį ir triukšmas netrukdė.

Ryte susipažinome su likusiais dviem kambariokais, pirmas įspūdis buvo geras, žodžiu, viskas atrodė puiku. Ir netrukus išėjome apsižvalgyt, žinoma, norėjome surasti parduotuvę, nes maisto visai neturėjome, taip pat sužinoti, kurioj vietoj mūsų darbas ir taip pat pamatyti vandenyną. Galiu pasakyti, kad tą dieną ir turbūt 90% laiko kiek mes buvome savo mieste iki pat rugsėjo karštis buvo nežmoniškas, kartais siek net 40 laipsnių. Jeigu būtume atvykę atostogauti, galbūt tai būtų buvęs didelis pliusas, bet kai kiekvieną dieną reikėjo vaikščioti pėsčiom iš vieno darbo į kitą, tai pasirodė kaip pats didžiausias minusas. Taigi nepaisant karščio miestelis mums labai patiko, pasirodė ramus, saugus, beje jame galiojo sausas įstatymas ( tai reiškia, kad visame mieste nebuvo galima nusipirkti alkoholio - nei parduotuvėse, nei kavinėse, niekur), vaikinams aišku tai buvo kančia :). Taigi vėliau grįžę namo nusprendėme išsiklausinėti mūsų porelės, kuri jau čia buvo visą savaitę apie viską: apie atrakcionų darbą, apie antro darbo paieškas ( nes nuoma kainavo tikrai labai daug, tad su vienu darbu sunku būtų buvę užsidirbti papildomai), apie patį miestą ir panašiai. Labiausiai prigąsdinti buvom dėl antro darbo, nes jie sakė jau ieškantys visą savaitę ir surasti jiems kol kas nepavyko, nes sezonas turėjo prasidėti tik po poros savaičių ir tik tada visi darbinami. Taip pat mus gąsdino ir tai, kad dirbant prie kiekvieno atrakciono, mes turėsime pasirašyti jog esame atsakingi už tai, kas gali atsitikti, taip sakant visa atsakomybė ant mūsų pečių. Tad mes su drauge net nepradėjusios dirbti jau bijojome šio darbo.

Tad tos pačios dienos vakare jau ėjome į darbą apsirengę savo uniformas ( galite įsivaizduoti kaip kvailai atrodo septyni žmonės visi apsirengę vienodom smėlio spalvos kelnėm ir baltais marškinukais žygiuojantis per visą miestą). Taigi atrakcionai pasirodo buvo prie pat vandenyno ( vėliau tai pasirodė kaip didelis pliusas, nes per pertraukėles galėjom atsisėsti ant suoliuko ir ilsėtis stebint didžiules bangas ir netgi matyti delfinus). Bet mūsų bosas pasakė, kad darbuotojų kol kas per daug ir sakė ateiti tik po kelių dienų. Aišku truputį nusivylėm, bet kartu ir džiaugėmės, nes galėjom pailsėt po kelionės ir egzaminų kiekvieną dieną. Taigi per tas kelias dienas tyrinėjom miestelį, maudėmės vandenyne, supomės atrakcionuose (darbuotojams, nors mes dar ir nedirbom galima suptis nemokamai), ieškojom antro darbo ( nors nelabai sekės) ir bandėme susigyventi su mintimi, kad čia praleisime dar tris su puse mėnesio.

Taigi šiandien ties tuo ir baigsiu, nes nors jaučiu, kad papasakojau tik apie pirmas dienas, bet jos buvo vienos įdomiausių, vėliau daug dirbom, tad apie tai nelabai bus ką šnekėti, tad tikrai smulkiai apie tai nerašysiu, bet dar tikrai buvo svarbių įvykių (pvz. uraganas), kurie manau bus įdomūs.

Ir stengsiuos šį kartą taip labai ilgai nelaukt iki kitos dalies, jei jums vis dar įdomu bus skaityti (lauksiu komentarų) ;).

Pridedu keletą nuotraukų:

Mūsų gražioji svetainė :)

Pirmieji savos gamybos pietūs ;D

Mūsų atrakcionai

Ėjom išbandyt tų atrakcionų, prie kurių dirbo kambariokai :)

Vandenynas iš apžvalgos rato

Pakeliui į namus