Pradėsiu nuo to, kad dabar jau esu trečiakursė studentė, o į JAV išvažiavau po antro kurso, tai yra ką tik praėjusią vasarą. Na turbūt nenustebinsiu sakydama, kad važiavau su programa Work & Travel USA. Taigi, nuo ko viskas prasidėjo. Aš ir dar trys mano draugai antro kurso pradžioje nusprendėme, kad norime naujos patirties, naujų ispūdžių ir sumąstėme, kad vasaros išvyka į JAV būtų tobulas sprendimas. Taigi užpildėme visus reikiamus dokumentus ir pradėjome ieškoti darbo JAV. Iš pradžių sekėsi sunkiai, na mes patys supratom, kad ne kiekvienas amerikietis nori priimti užsieniečius darbui vasarai kokį gruodžio mėnesį. Taigi mūsų viltys po truputį blėso ir vasario mėnesį mes supratom, kad darbo susirasti nebepavyks ir į JAV neišvažiuosim. (Nors tuo metu nemažai pažįstamų sugebėjo darbus susirasti patys, turbūt mes buvom per dideli tinginiai ir nedėjom jau tiek daug pastangų :).) Tačiau kovo mėnesį sulaukėme darbo pasiūlymo iš agentūros, per kurią tvarkėm visus dokumentus ir ką, o gi gavom darbą atrakcionų parke. Taigi visos viltys ir lūkesčiai atgijo ir jau žinojom, kad vasarą vykstame į JAV. Žinoma tik reikėjo sutvarkyt daug formalumų bei aišku išlaikyt PAANKSTINTĄ sesiją, kuri buvo tikras pragaras. Tačiau praėję visas kliūtis pradėjome pakuotis daiktus ir kurti planus vasarai.
Kelionė į JAV buvo na švelniai tariant ilga ir laaaaaabai varginanti, nes iki miesto, kuriame turėjome dirbti nuo Lietuvos keliavome 26 valandas. Galima įsivaizduoti kaip linksma turėjo būti. Bet nereikia galvoti, kad realus skrydis tiek trunka. Ne, bėda buvo ta, kad Lenkijoje persėdimo laukti turėjome DEŠIMT valandų. Ir mes susimovėme, nes nežinojome, kad galime išeiti iš oro uosto tik ką atskirdę iš Lietuvos, tai sužinojom tik vėliau, tad tas DEŠIMT valandų laukėm Lenkijos oro uoste. Tačiau skrydžio sulaukėme ir galiausiai atsidūrėme New York'o JFK oro uoste. Nuo ten prasidėjo įdomi 5 valandų kelionė trimis transportais iki mūsų gyvenamosios vietos. Keliavome su mikroautobusu iki autobusų stoties, po to laukėme autobuso vykstančio į Atlantic City (AC) ir AC laukėm autobuso iki mūsų miesto. Baisiausia turbūt buvo AC. Stovėjome su visais savo lagaminais vidurį nakties, aplink tik juodaodžiai ( ir vėliau sužinojom, kad AC vienas iš nusikalstamiausių miestų), nežinojome kaip reikės nusigaut iki savo namo atvykus į miestelį, žodžiu buvo labai "faina". Na ir ką, atvykome, miestas tuščias, NEI VIENO, absoliučiai nei vieno žmogaus, žinom tik adresą, na ir pradėjom eit ir ieškot gyvenamosios vietos. Pasisekė, kad bent jau mūsų mieste, o manau ir visoj JAV, gatvių išdėstymas labai protingas ir net naktį po pusvalandžio klaidžiojimo su lagaminais sugebėjom susirast savo namą. Na ir ką, beldžiamės į duris....
Manau istoriją pratęsiu vėlesniuose įrašuose, nes nežinau ar kas nors ją skaitys, tikiuosi nėra per smulku ;] ne jei bent kas nors perskaitėte, parašykit, ar tęsti ar ne ;]]
Įkeliu keletą nuotraukų iš mūsų miestelio. Didžiausias pliusas, kad dirbdavom prie pat Atlanto vandenyno :].
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą