About studies... (DAY 81)

Kažkuriame įraše minėjau, kad studijuoju trečiame kurse. Taigi per du su pusę metų jau tikrai pavyko susidaryti įspūdį apie studijuojamą dalyką. Tad, ką toliau rašysiu bus, žinoma, tik mano nuomonė ir ji gali būti subjektyvi :).

Visų pirma, ką ir kur studijuoju: studijuoju ekonomiką, Vilniaus Universitete. Ir atvirai dabar po paskutinės sesijos supratau, kad tai turbūt geriausia, ką aš (būtent aš :)) galėčiau studijuoti čia, Lietuvoje. Žinoma, prieš tai buvo dvejonių ir panašiai, bet dabar žinau, kad tas dvejones sukėlė nepasitikėjimas savimi. Taip pat kartais, kaip sako mano draugės, yra dar ir toks dalykas kaip neteisybė ir dėstytojo nekompetetingumas ir dėl to nereikėtų iš karto nusistatyti prieš universitetą, ar studijuojamą dalyką. Kalbant apie specialybę, taip ji toji populiarioji, banalioji, tradicinė ir visokia kitokia. Banali, gal dėl to, kad pažvelgus bet kurio kito universiteto ar kolegijos programą galima rasti panašią ar tokią pačią specialybę. BET, kad ir kokia populiari ji būtų, įstoti į ekonomiką bent jau mano universitete nėra taip lengva, tad nemanau, kad aukštais balais mokyklą baigę žmonės yra visi tokie "nuvalkioti" ir neoriginalūs, kad nesugebėtų išsirinkti kažko geresnio (nes pastaruoju metu matau, kad daug kas tai pamiršta arba kalba apie tai net nenutuokdami, ką žmonės mokosi studijuodami ekonomiką). Taigi grįžtu prie paaiškinimo, kodėl man atrodo, kad aš įstojau ten kur reikia :). Visų pirma, jau nuo pirmo semestro turėjome labai didelę studijuojamų dalykų įvairovę, nėra taip, kad mes esame labai jau nukreipti tik į vieną pusę, aišku pagrindiniai dalykai, kaip ir turi būti siejami su specialybe, bet taip pat studijuodamas ekonomiką, gali mokytis ir filosofijos, ir psichologijos, ir kitų įdomių dalykų. Dauguma (aišku pasitaiko išimčių) dėstytojų yra labai aukštos kvalifikacijos, labai gerai išmano savo dalyką ir stengiasi įtraukti studentus mokytis ne tik koliams ar egzaminams, bet ir praktiniams užsiėmimas. Teko daryti daugybę įvairių projektų, kurių metu aš turbūt daugiausiai ir visko išmokau. Ir visa tai turbūt skamba kaip agitacinė kalba, ar panašiai :). Ne, tikrai nėra viskas rožėm klota, kaip minėjau buvo ir neteisybės, buvo daug sakymų, kad aš nebenoriu čia studijuoti, bet laikui bėgant supranti, kad visada iš to, ką tau duoda, reikia imti geriausia ir pažvelgus atgal, tai, kas atrodė taip sunku ir neįveikiama, dabar atrodo kaip puiki patirtis. Ilgi sėdėjimai prie projektinių darbų išmokė viską pradėti anksčiau ir kai galiausiai įteiki tą finalinį darbą ( jau nesvarbu kaip jis bus įvertintas) supranti kiek daug išmokai, nors ir daug kas prieš tai buvo nesuprantama ir sunku. Esmė ta, kad nesvarbu, ką vėliau dirbsi, nes universitetas negali mūsų paruošti kiekvienam galimam atvejui (nekalbu apie tokias specialybes kaip medicina ir panašiai), bet žinau, kad universitete aš gausiu ir gavau bendrinių žinių bagažą, tikrai aukštą išsilavinimą ir patirtį, kuri padės elgtis vienoje ar kitoje, kad ir darbinėje situacijoje.

Žodžiu nebežinau į ką čia mano rašinėlis pavirto dabar, bet turbūt galiausiai norėjau pasakyt, kad nei viena specialybė nėra bloga, svarbu rasti, ką iš jos gali pasiimti. :)