Taigi, nors žadėjau parašyt truputį anksčiau, rašau šiandien.
Jeigu pastebėjot, pastarosiomis 2-3 savaitėm rašiau labai labai retai arba nerašiau iš vis. Ir jaučiuosi atsakinga dėl to, nes anksčiau savo 100-tajame įraše žadėjau, kad rašysiu labai dažnai. Aš nemėgstu meluoti, ar nuvilti žmonių, bet tikrai tikrai net nesitikėjau, kad gausiu darbą ir viskas taip pasikeis. O pasikeitė dar ir todėl, kad jau prieš atostogos žinojau, kad grįžus turėsiu rašyt tris kolius, būtinai turėsiu būt parašius vieną didelį rašto darbą ir aišku reikės rašyt kursinį. Tad taip išėjo, kad visi dideli atsiskaitymai susidėjo būtent vienas šalia kito ir dar atsirado darbas, kuris užėmė daugiau nei pusė laiko. Tad pastarosiom savaitėm aš kiekvieną dieną keldavausi 6 ryto ir praktiškai visą dieną iki pat vėlaus vakaro arba dirbau arba mokiausi. Taip pat visu tuo metu jaučiau didelį nerimą, nes nežinojau ar suspėsiu, ar pavyks išmokti, nes kartais vakare jau nebeturėdavau jėgų sėdėt prie mokslų. Žinau, kad dauguma žmonių taip gyvena jau seniai ir turbūt net nesiskundžia, bet man viskas nukrito iš dangaus taip iš karto ir tam aš nebuvau pasiruošus. Bet aš tikrai labai labai laiminga, kad turiu darbą tiesiog tie atsiskaitymai man kėlė didžiausią rūpestį.
Tačiau dabar jau viskas aprimo ir galiu šiek tiek lengviau kvėpuoti :).
Beje, kadangi buvau tokia užimta nei turėjau laiko įsigyti kokį naują rūbą, nei išmėginti kokią naują kosmetikos priemonę, tad dar ir dėl to mano blogas tylėjo. Tiesiog nelabai buvo kuo džiaugtis, o skleisti blogą nuotaika kažkaip nelabai patinka.
Nežinau ar reikėjo kažkokių pasiteisinimų, nes kai kurie žmonės tiesiog dingsta ir tiek, bet aš į savo blogą buvau įdėjus daug pastangų ir laiko ir nenoriu taip visko užbraukt dėl kelių sunkumų.
2 komentarai:
Amazing and dreamy photo, I love it so much Ruta! :)
įdomūs labai post'ai ir pats blog'as!:)
http://simonairagne.blogspot.com/
Rašyti komentarą